Šiandien, gerbiamieji, leiskite būti pavargusia nuo to kartojimosi. Taip, gyvenimas yra gražus, ir kartais jis kaip stebuklas. Tik matyt suveikė besibaigiančios vasaros nuotaika + nepakankamai pailsėjau pati nuo savęs...
Kažkas neapsakytai erzino iš vidaus visą dieną. O aš ignoravau, kol pagaliau tas zyzimas užsitarnavo būti pastebėtas ir apsvarstytas.
Tataigi. Diena kaip diena, ir netgi, sakyčiau, labai vykusi. Tik įprastai ramus kaimo peisažas vis rėžia akį. Ir tada ėmiau galvot ir net per daug gilintis. Į save. Ar tik į tai, kuo seniai seniai buvau. Gal ir esu. Jei tik pasisektų bent šiandien pabūti su savim pačia sąžiningai, paklausčiau, ką čia po velnių veikiu. Kad galėčiau nesibaškydama imtis savo gyvenimo. Tik taip trūksta aiškaus apsisprendimo. Jokie draugų, kad ir nuoširdžiausi patarimai, nieko nereiškia. Tai štai kokie mes atskiri.
Matyt, subruzdo savastis, esybė ar kaip kitaip vadinamas dalykas. Ir dabar, jau išjudinus per ilgai užsistovėjusiais mintis ir pakėlus dulkes galvoje, reikia sutvarkyti visą bardaką. Pedantiškai. Na na na... Negerai negerai, bet esu įpratusi prie nedidelės dozės raminančio melo. Nereikia pastangų, o ir kurį laiką viskas gerai.
Tokie jau tie laikai, neramūs. Nerami aš pati. Ir galima daug mąstyti, susirūpinti ateitimi, galiausiai pulti į depresiją. Bet nuo tokių dalykų mane saugo labai paprastas tingumas.
Matyt, subruzdo savastis, esybė ar kaip kitaip vadinamas dalykas. Ir dabar, jau išjudinus per ilgai užsistovėjusiais mintis ir pakėlus dulkes galvoje, reikia sutvarkyti visą bardaką. Pedantiškai. Na na na... Negerai negerai, bet esu įpratusi prie nedidelės dozės raminančio melo. Nereikia pastangų, o ir kurį laiką viskas gerai.
Tokie jau tie laikai, neramūs. Nerami aš pati. Ir galima daug mąstyti, susirūpinti ateitimi, galiausiai pulti į depresiją. Bet nuo tokių dalykų mane saugo labai paprastas tingumas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą