Skaitymo metas

Dostojevskio Idiotą jau galiu įrašyti į geriausių knygų sąrašą. Tėtis sakė, kad tai tikra klasika, aš ir nesiginčysiu. Štai antra, papuolusi į mano rankas, vėlgi nebaigta skaityti, (ne)tyčiom iš suverstos spintos ištraukta knygužėlė. Parašyta temperamentingos italės paauglės akimis. Gan paprasta, bet nuoširdi ir žavi knyga. Paliksiu nebaigtą - ilgiau užteks.

Savo nebrangų laiką skyriau drugelio gaudymui (nes radau ant pakabos nutūpusį ir pasimetusį). Visas gaudymo procesas buvo gana keblus ir gana ilgai užsitęsęs, bet sėkmingas.Į pagalbą pasitelkiau tinklelį, tokį kaip Patriko ar Kempiniuko, tik ne medūzom gaudyti.
Jei apie gyvūnus, tai jūrų kiaulytės turi guodžiamąją galią. Net gaila bus skirtis... Tik kodel kiaulytės? ir kodel būtent jūrų?... Štai kur klausimas, neduodantis ramybės.
Ir dar jei apie gyvūnus, tai prisiminiau vieną šuniukų privalumą: galima su jais išeit pasivaikščiot ir nesijaust vienai. Galima aišku ir su draugais, ir šiaip žmonėm.