Buvau jau pamiršus nesvietišką malonumą - matyti nakties haliucinacijas - baisaus cia daikto - juk dvigubai maloniau prisimti... Prisimint vasarą, uzsiropstus ant stogo. Ogi tai - mano rytinis sapnas, vežantis į puikią nuotaiką. ir, matyt dėka to, į gerą atrodymą. Tada ir negudri saviitaiga nemažai lemia.
Galbut, galbut ir nemiegant imanoma si bei ta susapnuot...tik svarbu labai noreti, pasistengti ir tiketi... Užtai pasitenkinčiau vieninteliu estetišku sapneliu, animaciniu filmuku, susuktu tik man ir mano pacios...
O lig tol naktim aš "baladojuos" iki 3val, nes nesimiega, o uzplaukia toks fantastiskai beprotiskas noras ka nors nuveikti, ka nors sukurti. Jei diena galeciau miegoti, tai gali but, kad "ohoho...", kiek visko nuveikciau ir pasiekciau... Akivaizdu, del galybes neissipildziusiu ideju galiu kaltinti tik blogai susiklosciusi biologini ritma.:D Ir ne kitaip.
Juokai juokais (juoku juokiukai tik juokais juokam seka juoku pasakas juokaudami...), bet liudna, kai zmogu, o ypac save, pradedi vertinti pagal nuveiktu darbu kieki, na tiek jau to, juokauju arba labai rimtai nusisneku. Kiekvienam pagal skoni.
Siandien pajutau, kad nenorom prisileidziu zmogu prie saves arciau, nei uztenka maloniam pabendravimui. Nelabai, matyt, megstu dalintis asmeninem-vidinem-problemom, kai zmogus nera seniai pazystamas... Gal ir nera blogai, bet..
Jeigu tam zmogui nera su kuo pakalbeti ir dar as klausau kaip siena?...
Reiktu tada ismokt atpazint tokius zmones... gal.
Galbut, galbut ir nemiegant imanoma si bei ta susapnuot...tik svarbu labai noreti, pasistengti ir tiketi... Užtai pasitenkinčiau vieninteliu estetišku sapneliu, animaciniu filmuku, susuktu tik man ir mano pacios...
O lig tol naktim aš "baladojuos" iki 3val, nes nesimiega, o uzplaukia toks fantastiskai beprotiskas noras ka nors nuveikti, ka nors sukurti. Jei diena galeciau miegoti, tai gali but, kad "ohoho...", kiek visko nuveikciau ir pasiekciau... Akivaizdu, del galybes neissipildziusiu ideju galiu kaltinti tik blogai susiklosciusi biologini ritma.:D Ir ne kitaip.
Juokai juokais (juoku juokiukai tik juokais juokam seka juoku pasakas juokaudami...), bet liudna, kai zmogu, o ypac save, pradedi vertinti pagal nuveiktu darbu kieki, na tiek jau to, juokauju arba labai rimtai nusisneku. Kiekvienam pagal skoni.
Siandien pajutau, kad nenorom prisileidziu zmogu prie saves arciau, nei uztenka maloniam pabendravimui. Nelabai, matyt, megstu dalintis asmeninem-vidinem-problemom, kai zmogus nera seniai pazystamas... Gal ir nera blogai, bet..
Jeigu tam zmogui nera su kuo pakalbeti ir dar as klausau kaip siena?...
Reiktu tada ismokt atpazint tokius zmones... gal.
1 komentaras:
Dėl naktų, tai taip. Aš irgi nemiegodama bandau kažką daryti, o nieko gero neina...o dėl prisileidimo irgi visiškai drįstu sutikti, nes ir man, lygiai taip kaip tau, yra labai labai sunku nedaug pažįstamiem žmonėm išvis kažką pasakyt, bet arba įgūdžiai ateina su laiku, arba reik tikėtis ir laukt, kada ši sąvybė atneš naudos. tai tiek..
Rašyti komentarą