Įsimylėjau les garçons iš France:

Tryo. Man gražiausia jų daina -

Tryo & les ogres de barback- Mam'selle bulle
(įdėčiau įrašą, kad paklausyt galėtumėt, bet informos mokytojas neišmokė:D)

Šiandien - paskutinė mano dykinėjimo diena, vaikai. Pasiilgsiu, nes dabar teks kankintis nuo šlykštaus žadintuvo keliamų trugžių norit saldžiai ir gražiai pasapnuot. Nepaisant to, kad nuosprendis namuose praleisti visą savaitę mane varė į juodą neviltį, o faktas, kad dar vieną savaitę liksiu namuse jau visai žudė, bet sugebėjau prisitaikyti pre esamų sąlygų ir net pripratau lėtai ir ramiai leisti dienas, beveik visą laiką viena. Dabar tam ramumui ir tai vienumai galiu pamojuoti balta nosinėle. Gerai kartais ir taip pagyvent, bet ne per ilgai, nes jaučiu, kaip imsiu ir visai pamiršiu kaip kalbėt reikia. Taigi, iš tiesų turėčiau džiaugtis, nes nes šios dienos laukiau jau seniai ir labai nekantriai. Tik visada taip atsitinka - kai privalai kažką daryti, to imi nebenorėti ir atvirkščiai. O be visa kita, tai per šį laiką išbujojo mano tinginystė, nes jai buvo sudarytos tobulos sąlygos vystytis.
Bučkiai Traumom.