Ėjau pažystamų būry, apie kažką kalbėjomės. Saulė akino, mes leidomės žemyn gatvele, dabar manau, kad tai vyko Juodkrantėj. Pamatėm berniuką su žaliu dviračiu. Jis kažkokią knygą iš manęs pavogė, o aš su pusbroliu puolėm jį vytis. Pasivijom, atėmėm knygą. Tada berniukas pavirto popiežiumi dviejuose asmenyse. Apsirengę jie buvo tuo pačiu tamsiai raudonu rūbu baltais atlapais, siuvinėtais auksu. Vienas turėjo žilus ūsus ir kelis metalinius dantis, veidas kaip pozuotojo dailės akademijoj. Atrodė piktas, nors šypsojosi. Jie abu buvo nemalonūs ir abu mane vijosi. Viskas toliau vyko pelkėse, miglose. Aš sėdau ant žalio dviratuko, bet vistiek pasivijo. Jie mokėjo kažkaip vienur išnykti, o kitur pasirodyti. Tada atbėgo pusbrolis, kažką pasakė.
Neatsimenu pabaigos, bet nemalonus sapnas, mažumėlę kraupus. Ir kvailokas. Tik įsiminė popiežiai piktom šypsenom, apsirengę tuo pačiu rūbu, vienas žemas ir plikas, kitas aukštesnis ir su ūsais. Rankas sudėję kaip Montgomeriai Degėlos, sakydami "Ėkselent".
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
9 komentarai:
Man ypač patinka tokie sapnai. Savotiškai įdomūs, keisti, o geriausi tokie, kuriuos prisimeni.
Man tai jis pusiau patiko... Bet šiaip labai smulkmeniškas sapnas, iki detalių viskas matėsi.
kai man buvo trys metai, aš labai norėjau užaugęs būti popiežiumi. :]
klaupdavausi ant grindų, bučiuodavau kilimą ir sakydavau: "aš būsiu popiežius!" :D
kai suėjo keturi metai persigalvojai?
labai orginali svajonė;)
persigalvojau, kai sužinojau, kas per velnias tas celibatas.. ;DDDD
cha:D O aš man rodos žinau, kodėl tuo metu užsinorėjai tapti būtent popiežium:P
klok savo versiją. patikrinsim tavo įžvalgumą. :]
tais metais, kai tau buvo trys metai į Lietuvėlę popiežius atvyko:P
taip. teisingai. :] ir aš per tv šitą vaizdą mačiau ir paskui kartojau :]
Rašyti komentarą