Traumų vardas.

O taip gera prisiminti nuo ko viskas prasidėjo...
Dėl smagumo, bet tik iš pradžių.
O po to simboliškai atsivėrė paslapčių skrynelės.
Ir prasidėjo ne šiaip sau kokia draugystė.
Neaišku kiek dar tęsis, bet iš atminties jau niekad neišdils.
Nes ypatingi dalykai lieka su mumis, net jei ir neįvertintum to, gyventum kitaip, su šiek tiek Traumiškumo.
Tai štai. O dabar ir mano blogas vadinasi TRAUMA. Ir daug kam galbūt tai skamba negražiai, kiek pažeminamai ar dar kaip nors... Bet šis žodis jau seniai nebenešioja savo tikros prasmės. Jis dabar man gražus.